išmislus

išmislus
×išmislùs, -ì adj. (4) NdŽ; N, M 1. išradingas, gudrus, prasimanantis: Žmogus išmislùs, kurs išmislija J. Pagyrė Baltramiejus vaikelį, kad buvo išmislus ir darbininkas Tat. Ans išmislùs yr su tuo sodnu, su toms daržžolėms Grg. Yra keletas gandų, bet jie išmislių žmonių sukurti rš.
išmisliaĩ adv.: Ir da taip išmisliai V.Kudir.
2. LsB261 sąmojingas: Reikia pripažinti, kad autorius išmislus V.Kudir. 3. nepaprastas, išmoningas.
išmisliaĩ adv.: Negražūs ir neišmisliai padirbti tie daiktai V.Kudir. Kitos vėl gyvena plačiomis draugystėmis, išmisliai sukrautuose lizduose A1885,5.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išmislas — ×ìšmislas (sl.) sm. (1) BŽ82, Š; M 1. išmonė, prasimanymas: Be ìšmislo tai ir adynos nenubūva Trgn. Nereikėtų nė išmislų, gana būtų gyvos tikrenybės Vaižg. Tokios šnekos – bobų ìšmislas Gs. Jau netikrus ìšmislus išsigalvojot – ant duonos lajų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmislius — ×išmislius, i adj. [K] žr. išmislus 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”