- išmislus
- ×išmislùs, -ì adj. (4) NdŽ; N, M
1. išradingas, gudrus, prasimanantis: Žmogus išmislùs, kurs išmislija J. Pagyrė Baltramiejus vaikelį, kad buvo išmislus ir darbininkas Tat. Ans išmislùs yr su tuo sodnu, su toms daržžolėms Grg. Yra keletas gandų, bet jie išmislių žmonių sukurti rš.
išmisliaĩ adv.: Ir da taip išmisliai V.Kudir.2. LsB261 sąmojingas: Reikia pripažinti, kad autorius išmislus V.Kudir. 3. nepaprastas, išmoningas.išmisliaĩ adv.: Negražūs ir neišmisliai padirbti tie daiktai V.Kudir. Kitos vėl gyvena plačiomis draugystėmis, išmisliai sukrautuose lizduose A1885,5.
Dictionary of the Lithuanian Language.